šluoti

Lithuanian

Inherited from Proto-Balto-Slavic *ślṓuˀtei, further perhaps from Proto-Indo-European *ḱlewH- (“to cleanse”) (whence Latin cluō (“to cleanse”), Ancient Greek κλύζω (klúzō, “to wash”)). Possibly related to dialectal Proto-Slavic *slavina (“valve, tap”) (if not a Latin borrowing) and hydronyms *Sluja (“r. Sluja”), *Slovǫta (“Upper Dnieper”), Polish Sława.

šlúoti (third-person present tense šluoja, third-person past tense šlavo)

Conjugation of šluoti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	šluoju	šluoji	šluoja	šluojame, šluojam	šluojate, šluojat	šluoja
	past (būtasis kartinis laikas)	šlavau	šlavai	šlavo	šlavome, šlavom	šlavote, šlavot	šlavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	šluodavau	šluodavai	šluodavo	šluodavome, šluodavom	šluodavote, šluodavot	šluodavo
	future (būsimasis laikas)	šluosiu	šluosi	šluos	šluosime, šluosim	šluosite, šluosit	šluos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		šluočiau	šluotum, šluotumei	šluotų	šluotumėme, šluotumėm, šluotume	šluotumėte, šluotumėt	šluotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	šluok, šluoki	tešluoja, tešluojie	šluokime, šluokim	šluokite, šluokit	tešluoja, tešluojie

Participles of šluoti

“šluoti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
“šluoti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012