Borrowed from Sanskrit गङ्गा (gaṅgā).
கங்கை • (kaṅkai)
கங்கை • (kaṅkai)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | கங்கை kaṅkai |
- |
vocative | கங்கையே kaṅkaiyē |
- |
accusative | கங்கையை kaṅkaiyai |
- |
dative | கங்கைக்கு kaṅkaikku |
- |
benefactive | கங்கைக்காக kaṅkaikkāka |
- |
genitive 1 | கங்கையுடைய kaṅkaiyuṭaiya |
- |
genitive 2 | கங்கையின் kaṅkaiyiṉ |
- |
locative 1 | கங்கையில் kaṅkaiyil |
- |
locative 2 | கங்கையிடம் kaṅkaiyiṭam |
- |
sociative 1 | கங்கையோடு kaṅkaiyōṭu |
- |
sociative 2 | கங்கையுடன் kaṅkaiyuṭaṉ |
- |
instrumental | கங்கையால் kaṅkaiyāl |
- |
ablative | கங்கையிலிருந்து kaṅkaiyiliruntu |
- |