Future active participle of conmoneō.
conmonitūrus (feminine conmonitūra, neuter conmonitūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | conmonitūrus | conmonitūra | conmonitūrum | conmonitūrī | conmonitūrae | conmonitūra | |
genitive | conmonitūrī | conmonitūrae | conmonitūrī | conmonitūrōrum | conmonitūrārum | conmonitūrōrum | |
dative | conmonitūrō | conmonitūrae | conmonitūrō | conmonitūrīs | |||
accusative | conmonitūrum | conmonitūram | conmonitūrum | conmonitūrōs | conmonitūrās | conmonitūra | |
ablative | conmonitūrō | conmonitūrā | conmonitūrō | conmonitūrīs | |||
vocative | conmonitūre | conmonitūra | conmonitūrum | conmonitūrī | conmonitūrae | conmonitūra |