dantis
From Proto-Balto-Slavic *dantís (“tooth”).
danti̇̀s m (plural dañtys) stress pattern 4
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | danti̇̀s | dañtys |
genitive (kilmininkas) | dantiẽs | dantų̃ |
dative (naudininkas) | dañčiui | danti̇̀ms |
accusative (galininkas) | dañtį | danti̇̀s |
instrumental (įnagininkas) | dantimi̇̀ | dantimi̇̀s |
locative (vietininkas) | dantyjè | dantysè |
vocative (šauksmininkas) | dantiẽ | dañtys |
(Nouns)