Future active participle of diribeō.
diribitūrus (feminine diribitūra, neuter diribitūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | diribitūrus | diribitūra | diribitūrum | diribitūrī | diribitūrae | diribitūra | |
genitive | diribitūrī | diribitūrae | diribitūrī | diribitūrōrum | diribitūrārum | diribitūrōrum | |
dative | diribitūrō | diribitūrae | diribitūrō | diribitūrīs | |||
accusative | diribitūrum | diribitūram | diribitūrum | diribitūrōs | diribitūrās | diribitūra | |
ablative | diribitūrō | diribitūrā | diribitūrō | diribitūrīs | |||
vocative | diribitūre | diribitūra | diribitūrum | diribitūrī | diribitūrae | diribitūra |