Future active participle of effutuō.
effutūtūrus (feminine effutūtūra, neuter effutūtūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | effutūtūrus | effutūtūra | effutūtūrum | effutūtūrī | effutūtūrae | effutūtūra | |
genitive | effutūtūrī | effutūtūrae | effutūtūrī | effutūtūrōrum | effutūtūrārum | effutūtūrōrum | |
dative | effutūtūrō | effutūtūrae | effutūtūrō | effutūtūrīs | |||
accusative | effutūtūrum | effutūtūram | effutūtūrum | effutūtūrōs | effutūtūrās | effutūtūra | |
ablative | effutūtūrō | effutūtūrā | effutūtūrō | effutūtūrīs | |||
vocative | effutūtūre | effutūtūra | effutūtūrum | effutūtūrī | effutūtūrae | effutūtūra |