išprotėti

Hello, you have come here looking for the meaning of the word išprotėti. In DICTIOUS you will not only get to know all the dictionary meanings for the word išprotėti, but we will also tell you about its etymology, its characteristics and you will know how to say išprotėti in singular and plural. Everything you need to know about the word išprotėti you have here. The definition of the word išprotėti will help you to be more precise and correct when speaking or writing your texts. Knowing the definition ofišprotėti, as well as those of other words, enriches your vocabulary and provides you with more and better linguistic resources.

Lithuanian

Pronunciation

  • IPA(key): /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/

Verb

išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)[1]

  1. (intransitive) to go crazy, to go mad[2]

Conjugation

Conjugation of išprotėti
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo) 		1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka) 		present
(esamasis laikas) 		išprotėju išprotėji išprotėja išprotėjame,
išprotėjam 		išprotėjate,
išprotėjat 		išprotėja
past
(būtasis kartinis
laikas) 		išprotėjau išprotėjai išprotėjo išprotėjome,
išprotėjom 		išprotėjote,
išprotėjot 		išprotėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas) 		išprotėdavau išprotėdavai išprotėdavo išprotėdavome,
išprotėdavom 		išprotėdavote,
išprotėdavot 		išprotėdavo
future
(būsimasis laikas) 		išprotėsiu išprotėsi išprotės išprotėsime,
išprotėsim 		išprotėsite,
išprotėsit 		išprotės
subjunctive
(tariamoji nuosaka) 		išprotėčiau išprotėtum,
išprotėtumei 		išprotėtų išprotėtumėme,
išprotėtumėm,
išprotėtume 		išprotėtumėte,
išprotėtumėt 		išprotėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka) 		— išprotėk,
išprotėki 		teišprotėja,
teišprotėjie 		išprotėkime,
išprotėkim 		išprotėkite,
išprotėkit 		teišprotėja,
teišprotėjie
Participles of išprotėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present išprotėjąs, išprotėjantis išprotėjamas
past išprotėjęs išprotėtas
past frequentative išprotėdavęs —
future išprotėsiąs, išprotėsiantis išprotėsimas
participle of necessity — išprotėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) išprotėdamas
half-participle
(padalyviai) 		present išprotėjant
past išprotėjus
past frequentative išprotėdavus
future išprotėsiant
manner of action (būdinys) išprotėte, išprotėtinai

Synonyms

(Nouns)

See also

References

  1. ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
Wikious
Boobota
Sagapedia