From irvi (“mockery”) + kuva (“image”).
irvikuva
Inflection of irvikuva (Kotus type 10/koira, no gradation) | ||||
---|---|---|---|---|
nominative | irvikuva | irvikuvat | ||
genitive | irvikuvan | irvikuvien | ||
partitive | irvikuvaa | irvikuvia | ||
illative | irvikuvaan | irvikuviin | ||
singular | plural | |||
nominative | irvikuva | irvikuvat | ||
accusative | nom. | irvikuva | irvikuvat | |
gen. | irvikuvan | |||
genitive | irvikuvan | irvikuvien irvikuvainrare | ||
partitive | irvikuvaa | irvikuvia | ||
inessive | irvikuvassa | irvikuvissa | ||
elative | irvikuvasta | irvikuvista | ||
illative | irvikuvaan | irvikuviin | ||
adessive | irvikuvalla | irvikuvilla | ||
ablative | irvikuvalta | irvikuvilta | ||
allative | irvikuvalle | irvikuville | ||
essive | irvikuvana | irvikuvina | ||
translative | irvikuvaksi | irvikuviksi | ||
abessive | irvikuvatta | irvikuvitta | ||
instructive | — | irvikuvin | ||
comitative | See the possessive forms below. |