From kilmė (“origin”) + -ininkas, a calque of Latin genetīvus.
kilminiñkas m (plural kilminiñkai) stress pattern 2
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | kilminiñkas | kilminiñkai |
genitive (kilmininkas) | kilminiñko | kilminiñkų |
dative (naudininkas) | kilminiñkui | kilminiñkams |
accusative (galininkas) | kilminiñką | kilmininkùs |
instrumental (įnagininkas) | kilmininkù | kilminiñkais |
locative (vietininkas) | kilmininkè | kilminiñkuose |
vocative (šauksmininkas) | kilminiñke | kilminiñkai |