A causative form of mokėti (“to know, be able to, pay”). Cognate with Latvian mācīt.[1]
mókyti (third-person present tense móko, third-person past tense mókė)
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
mokau | mokai | moko | mokome, mokom |
mokote, mokot |
moko | |
past (būtasis kartinis laikas) |
mokiau | mokei | mokė | mokėme, mokėm |
mokėte, mokėt |
mokė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mokydavau | mokydavai | mokydavo | mokydavome, mokydavom |
mokydavote, mokydavot |
mokydavo | ||
future (būsimasis laikas) |
mokysiu | mokysi | mokys | mokysime, mokysim |
mokysite, mokysit |
mokys | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
mokyčiau | mokytum, mokytumei |
mokytų | mokytumėme, mokytumėm, mokytume |
mokytumėte, mokytumėt |
mokytų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mokyk, mokyki |
temoko, temokai |
mokykime, mokykim |
mokykite, mokykit |
temoko, temokai |
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | mokąs, mokantis | mokomas | |
past | mokęs | mokytas | |
past frequentative | mokydavęs | — | |
future | mokysiąs, mokysiantis | mokysimas | |
participle of necessity | — | mokytinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | mokydamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | mokant | |
past | mokius | ||
past frequentative | mokydavus | ||
future | mokysiant | ||
manner of action (būdinys) | mokyte, mokytinai |
(Verbs)
(Nouns)