obscūrior (neuter obscūrius); third declension
Third-declension comparative adjective.
singular | plural | ||||
---|---|---|---|---|---|
masc./fem. | neuter | masc./fem. | neuter | ||
nominative | obscūrior | obscūrius | obscūriōrēs | obscūriōra | |
genitive | obscūriōris | obscūriōrum | |||
dative | obscūriōrī | obscūriōribus | |||
accusative | obscūriōrem | obscūrius | obscūriōrēs obscūriōrīs |
obscūriōra | |
ablative | obscūriōre obscūriōrī |
obscūriōribus | |||
vocative | obscūrior | obscūrius | obscūriōrēs | obscūriōra |