Future active participle of obstruō.
obstrūctūrus (feminine obstrūctūra, neuter obstrūctūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | obstrūctūrus | obstrūctūra | obstrūctūrum | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūra | |
genitive | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūrī | obstrūctūrōrum | obstrūctūrārum | obstrūctūrōrum | |
dative | obstrūctūrō | obstrūctūrae | obstrūctūrō | obstrūctūrīs | |||
accusative | obstrūctūrum | obstrūctūram | obstrūctūrum | obstrūctūrōs | obstrūctūrās | obstrūctūra | |
ablative | obstrūctūrō | obstrūctūrā | obstrūctūrō | obstrūctūrīs | |||
vocative | obstrūctūre | obstrūctūra | obstrūctūrum | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūra |