obtrūsus (feminine obtrūsa, neuter obtrūsum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | obtrūsus | obtrūsa | obtrūsum | obtrūsī | obtrūsae | obtrūsa | |
genitive | obtrūsī | obtrūsae | obtrūsī | obtrūsōrum | obtrūsārum | obtrūsōrum | |
dative | obtrūsō | obtrūsae | obtrūsō | obtrūsīs | |||
accusative | obtrūsum | obtrūsam | obtrūsum | obtrūsōs | obtrūsās | obtrūsa | |
ablative | obtrūsō | obtrūsā | obtrūsō | obtrūsīs | |||
vocative | obtrūse | obtrūsa | obtrūsum | obtrūsī | obtrūsae | obtrūsa |