Future active participle of obveniō
obventūrus (feminine obventūra, neuter obventūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | obventūrus | obventūra | obventūrum | obventūrī | obventūrae | obventūra | |
genitive | obventūrī | obventūrae | obventūrī | obventūrōrum | obventūrārum | obventūrōrum | |
dative | obventūrō | obventūrae | obventūrō | obventūrīs | |||
accusative | obventūrum | obventūram | obventūrum | obventūrōs | obventūrās | obventūra | |
ablative | obventūrō | obventūrā | obventūrō | obventūrīs | |||
vocative | obventūre | obventūra | obventūrum | obventūrī | obventūrae | obventūra |