From Swedish prim, from Latin primus.
priimi
Inflection of priimi (Kotus type 5/risti, no gradation) | ||||
---|---|---|---|---|
nominative | priimi | priimit | ||
genitive | priimin | priimien | ||
partitive | priimiä | priimejä | ||
illative | priimiin | priimeihin | ||
singular | plural | |||
nominative | priimi | priimit | ||
accusative | nom. | priimi | priimit | |
gen. | priimin | |||
genitive | priimin | priimien | ||
partitive | priimiä | priimejä | ||
inessive | priimissä | priimeissä | ||
elative | priimistä | priimeistä | ||
illative | priimiin | priimeihin | ||
adessive | priimillä | priimeillä | ||
ablative | priimiltä | priimeiltä | ||
allative | priimille | priimeille | ||
essive | priiminä | priimeinä | ||
translative | priimiksi | priimeiksi | ||
abessive | priimittä | priimeittä | ||
instructive | — | priimein | ||
comitative | See the possessive forms below. |