rūfinus (feminine rūfina, neuter rūfinum); first/second-declension adjective
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | rūfinus | rūfina | rūfinum | rūfinī | rūfinae | rūfina | |
genitive | rūfinī | rūfinae | rūfinī | rūfinōrum | rūfinārum | rūfinōrum | |
dative | rūfinō | rūfinae | rūfinō | rūfinīs | |||
accusative | rūfinum | rūfinam | rūfinum | rūfinōs | rūfinās | rūfina | |
ablative | rūfinō | rūfinā | rūfinō | rūfinīs | |||
vocative | rūfine | rūfina | rūfinum | rūfinī | rūfinae | rūfina |