Derived from srė̃bti (“to slurp”), from Proto-Indo-European *srebʰ- (“to sip, gulp”).[1]
sriubà f (plural sriùbos) stress pattern 4
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | sriubà | sriùbos |
genitive (kilmininkas) | sriubõs | sriubų̃ |
dative (naudininkas) | sriùbai | sriubóms |
accusative (galininkas) | sriùbą | sriubàs |
instrumental (įnagininkas) | sriubà | sriubomìs |
locative (vietininkas) | sriubojè | sriubosè |
vocative (šauksmininkas) | sriùba | sriùbos |