su- (“co-”) + tar̃ti (“to say, pronounce”).
sutar̃ti (third-person present tense sùtaria, third-person past tense sùtarė)
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
sutariu | sutari | sutaria | sutariame, sutariam |
sutariate, sutariat |
sutaria | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
sutariau | sutarei | sutarė | sutarėme, sutarėm |
sutarėte, sutarėt |
sutarė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
sutardavau | sutardavai | sutardavo | sutardavome, sutardavom |
sutardavote, sutardavot |
sutardavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
sutarsiu | sutarsi | sutars | sutarsime, sutarsim |
sutarsite, sutarsit |
sutars | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
sutarčiau | sutartum | sutartų | sutartumėme, sutartumėm, sutartume |
sutartumėte, sutartumėt |
sutartų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | sutark, sutarki |
tesutaria | sutarkime, sutarkim |
sutarkite, sutarkit |
tesutaria | ||
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | sutariąs, sutariantis | sutariamas | |
| past | sutaręs | sutartas | |
| past frequentative | sutardavęs | — | |
| future | sutarsiąs, sutarsiantis | sutarsimas | |
| participle of necessity | — | sutartinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | sutardamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | sutariant | |
| past | sutarus | ||
| past frequentative | sutardavus | ||
| future | sutarsiant | ||
| manner of action (būdinys) | sutarte, sutartinai | ||