Inherited from Proto-Indo-European *werźtéi (“to bind, to strangle”), from Proto-Indo-European *werǵʰ-. Cognate with Proto-Slavic *verzti, *vьrzàti (“to tie”).
ver̃žti (third-person present tense ver̃žia, third-person past tense ver̃žė)
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
veržiù | veržì | ver̃žia | ver̃žiame, ver̃žiam |
ver̃žiate, ver̃žiat |
ver̃žia | |
past (būtasis kartinis laikas) |
veržiaũ | veržeĩ | ver̃žė | ver̃žėme, ver̃žėm |
ver̃žėte, ver̃žėt |
ver̃žė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
ver̃ždavau | ver̃ždavai | ver̃ždavo | ver̃ždavome, ver̃ždavom |
ver̃ždavote, ver̃ždavot |
ver̃ždavo | ||
future (būsimasis laikas) |
ver̃šiu | ver̃ši | ver̃š | ver̃šime, ver̃šim |
ver̃šite, ver̃šit |
ver̃š | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
ver̃žčiau | ver̃žtum | ver̃žtų | ver̃žtumėme, ver̃žtumėm, ver̃žtume |
ver̃žtumėte, ver̃žtumėt |
ver̃žtų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | ver̃žk, ver̃žki |
tever̃žia | ver̃žkime, ver̃žkim |
ver̃žkite, ver̃žkit |
tever̃žia |
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | ver̃žiąs, ver̃žiantis | ver̃žiamas | |
past | ver̃žęs | ver̃žtas | |
past frequentative | ver̃ždavęs | — | |
future | ver̃šiąs, ver̃šiantis | ver̃šimas | |
participle of necessity | — | ver̃žtinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | ver̃ždamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | ver̃žiant | |
past | ver̃žus | ||
past frequentative | ver̃ždavus | ||
future | ver̃šiant | ||
manner of action (būdinys) | ver̃žte, {{{7}}}tinai |