From vieta (“place”) + -ininkas, a calque of Latin locātīvus.
viẽtininkas m (plural viẽtininkai) stress pattern 1
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | viẽtininkas | viẽtininkai |
genitive (kilmininkas) | viẽtininko | viẽtininkų |
dative (naudininkas) | viẽtininkui | viẽtininkams |
accusative (galininkas) | viẽtininką | viẽtininkus |
instrumental (įnagininkas) | viẽtininku | viẽtininkais |
locative (vietininkas) | viẽtininke | viẽtininkuose |
vocative (šauksmininkas) | viẽtininke | viẽtininkai |