штимунг • (štimung) m
singular | plural | |
---|---|---|
indefinite | штимунг (štimung) | штимунзи (štimunzi) |
definite unspecified | штимунгот (štimungot) | штимунзите (štimunzite) |
definite proximal | штимунгов (štimungov) | штимунзиве (štimunzive) |
definite distal | штимунгон (štimungon) | штимунзине (štimunzine) |
vocative | штимунгу (štimungu) | штимунзи (štimunzi) |
count form | — | штимунга (štimunga) |
Borrowed from German Stimmung.
штѝмунг m inan (Latin spelling štìmung)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | штимунг | штимунзи |
genitive | штимунга | штимунга |
dative | штимунгу | штимунзима |
accusative | штимунг | штимунге |
vocative | штимунже/штимунгу | штимунзи |
locative | штимунгу | штимунзима |
instrumental | штимунгом | штимунзима |