(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)
ӵог • (čog)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | ӵог čog |
ӵогъёс čogjos |
accusative | ӵогез čogez |
ӵогъёсыз čogjosyz |
genitive | ӵоглэн čoglen |
ӵогъёслэн čogjoslen |
dative | ӵоглы čogly |
ӵогъёслы čogjosly |
ablative | ӵоглэсь čogleś |
ӵогъёслэсь čogjosleś |
instrumental | ӵоген čogen |
ӵогъёсын čogjosyn |
abessive | ӵогтэк čogtek |
ӵогъёстэк čogjostek |
adverbial | ӵогъя čogja |
ӵогъёсъя čogjosja |
inessive | ӵогын čogyn |
ӵогъёсын čogjosyn |
illative | ӵоге čoge |
ӵогъёсы čogjosy |
elative | ӵогысь čogyś |
ӵогъёсысь čogjosyś |
egressive | ӵогысьен čogyśjen |
ӵогъёсысьен čogjosyśjen |
terminative | ӵогозь čogoź |
ӵогъёсозь čogjosoź |
prolative | ӵогетӥ čogeti |
ӵогъёсытӥ čogjosyti |
allative | ӵоглань čoglań |
ӵогъёслань čogjoslań |
|