From обьщь (obĭštĭ) + -ениѥ (-enije).
обьщениѥ • (obĭštenije) n
singular | dual | plural | |
---|---|---|---|
nominative | обьщениѥ obĭštenije |
обьщении obĭštenii |
обьщениꙗ obĭštenija |
genitive | обьщениꙗ obĭštenija |
обьщению obĭšteniju |
обьщении obĭštenii |
dative | обьщению obĭšteniju |
обьщениема obĭštenijema |
обьщениемъ obĭštenijemŭ |
accusative | обьщениѥ obĭštenije |
обьщении obĭštenii |
обьщениꙗ obĭštenija |
instrumental | обьщениемь obĭštenijemĭ |
обьщениема obĭštenijema |
обьщении obĭštenii |
locative | обьщении obĭštenii |
обьщению obĭšteniju |
обьщениихъ obĭšteniixŭ |
vocative | обьщениѥ obĭštenije |
обьщении obĭštenii |
обьщениꙗ obĭštenija |