спроси́ть (sprosítʹ) + -ся (-sja)
спроси́ться • (sprosítʹsja) pf (imperfective спра́шиваться)
{{rfdef}}
.perfective aspect | ||
---|---|---|
infinitive | спроси́ться sprosítʹsja | |
participles | present tense | past tense |
active | — | спроси́вшийся sprosívšijsja |
passive | — | — |
adverbial | — | спроси́вшись sprosívšisʹ |
present tense | future tense | |
1st singular (я) | — | спрошу́сь sprošúsʹ |
2nd singular (ты) | — | спро́сишься sprósišʹsja |
3rd singular (он/она́/оно́) | — | спро́сится sprósitsja |
1st plural (мы) | — | спро́симся sprósimsja |
2nd plural (вы) | — | спро́ситесь sprósitesʹ |
3rd plural (они́) | — | спро́сятся sprósjatsja |
imperative | singular | plural |
спроси́сь sprosísʹ |
спроси́тесь sprosítesʹ | |
past tense | singular | plural (мы/вы/они́) |
masculine (я/ты/он) | спроси́лся sprosílsja |
спроси́лись sprosílisʹ |
feminine (я/ты/она́) | спроси́лась sprosílasʹ | |
neuter (оно́) | спроси́лось sprosílosʹ |