From மு- (mu-, combining form of மூன்று (mūṉṟu)) + கோணம் (kōṇam), possibly as a calque of Sanskrit त्रिकोण (trikoṇa).
Audio: | (file) |
முக்கோணம் • (mukkōṇam)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | முக்கோணம் mukkōṇam |
முக்கோணங்கள் mukkōṇaṅkaḷ |
vocative | முக்கோணமே mukkōṇamē |
முக்கோணங்களே mukkōṇaṅkaḷē |
accusative | முக்கோணத்தை mukkōṇattai |
முக்கோணங்களை mukkōṇaṅkaḷai |
dative | முக்கோணத்துக்கு mukkōṇattukku |
முக்கோணங்களுக்கு mukkōṇaṅkaḷukku |
benefactive | முக்கோணத்துக்காக mukkōṇattukkāka |
முக்கோணங்களுக்காக mukkōṇaṅkaḷukkāka |
genitive 1 | முக்கோணத்துடைய mukkōṇattuṭaiya |
முக்கோணங்களுடைய mukkōṇaṅkaḷuṭaiya |
genitive 2 | முக்கோணத்தின் mukkōṇattiṉ |
முக்கோணங்களின் mukkōṇaṅkaḷiṉ |
locative 1 | முக்கோணத்தில் mukkōṇattil |
முக்கோணங்களில் mukkōṇaṅkaḷil |
locative 2 | முக்கோணத்திடம் mukkōṇattiṭam |
முக்கோணங்களிடம் mukkōṇaṅkaḷiṭam |
sociative 1 | முக்கோணத்தோடு mukkōṇattōṭu |
முக்கோணங்களோடு mukkōṇaṅkaḷōṭu |
sociative 2 | முக்கோணத்துடன் mukkōṇattuṭaṉ |
முக்கோணங்களுடன் mukkōṇaṅkaḷuṭaṉ |
instrumental | முக்கோணத்தால் mukkōṇattāl |
முக்கோணங்களால் mukkōṇaṅkaḷāl |
ablative | முக்கோணத்திலிருந்து mukkōṇattiliruntu |
முக்கோணங்களிலிருந்து mukkōṇaṅkaḷiliruntu |