From கோணு (kōṇu), from Proto-Dravidian *kōṇ. Compare Sanskrit कोण (koṇa), a borrowing. Cognate with Telugu కోణము (kōṇamu).
கோணம் • (kōṇam)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | கோணம் kōṇam |
கோணங்கள் kōṇaṅkaḷ |
vocative | கோணமே kōṇamē |
கோணங்களே kōṇaṅkaḷē |
accusative | கோணத்தை kōṇattai |
கோணங்களை kōṇaṅkaḷai |
dative | கோணத்துக்கு kōṇattukku |
கோணங்களுக்கு kōṇaṅkaḷukku |
benefactive | கோணத்துக்காக kōṇattukkāka |
கோணங்களுக்காக kōṇaṅkaḷukkāka |
genitive 1 | கோணத்துடைய kōṇattuṭaiya |
கோணங்களுடைய kōṇaṅkaḷuṭaiya |
genitive 2 | கோணத்தின் kōṇattiṉ |
கோணங்களின் kōṇaṅkaḷiṉ |
locative 1 | கோணத்தில் kōṇattil |
கோணங்களில் kōṇaṅkaḷil |
locative 2 | கோணத்திடம் kōṇattiṭam |
கோணங்களிடம் kōṇaṅkaḷiṭam |
sociative 1 | கோணத்தோடு kōṇattōṭu |
கோணங்களோடு kōṇaṅkaḷōṭu |
sociative 2 | கோணத்துடன் kōṇattuṭaṉ |
கோணங்களுடன் kōṇaṅkaḷuṭaṉ |
instrumental | கோணத்தால் kōṇattāl |
கோணங்களால் kōṇaṅkaḷāl |
ablative | கோணத்திலிருந்து kōṇattiliruntu |
கோணங்களிலிருந்து kōṇaṅkaḷiliruntu |