From மு- (mu-, “three”) + -மை (-mai). Cognate with Kannada ಮೂಮೆ (mūme).
மும்மை • (mummai)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | மும்மை mummai |
- |
vocative | மும்மையே mummaiyē |
- |
accusative | மும்மையை mummaiyai |
- |
dative | மும்மைக்கு mummaikku |
- |
benefactive | மும்மைக்காக mummaikkāka |
- |
genitive 1 | மும்மையுடைய mummaiyuṭaiya |
- |
genitive 2 | மும்மையின் mummaiyiṉ |
- |
locative 1 | மும்மையில் mummaiyil |
- |
locative 2 | மும்மையிடம் mummaiyiṭam |
- |
sociative 1 | மும்மையோடு mummaiyōṭu |
- |
sociative 2 | மும்மையுடன் mummaiyuṭaṉ |
- |
instrumental | மும்மையால் mummaiyāl |
- |
ablative | மும்மையிலிருந்து mummaiyiliruntu |
- |