nutylė́ti (third-person present tense nutỹli, third-person past tense nutylė́jo)
singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative | present | nutyliu | nutyli | nutyli | nutylime, nutylim |
nutylite, nutylit |
nutyli | |
past | nutylėjau | nutylėjai | nutylėjo | nutylėjome, nutylėjom |
nutylėjote, nutylėjot |
nutylėjo | ||
past frequentative | nutylėdavau | nutylėdavai | nutylėdavo | nutylėdavome, nutylėdavom |
nutylėdavote, nutylėdavot |
nutylėdavo | ||
future | nutylėsiu | nutylėsi | nutylės | nutylėsime, nutylėsim |
nutylėsite, nutylėsit |
nutylės | ||
subjunctive | nutylėčiau | nutylėtum, nutylėtumei |
nutylėtų | nutylėtumėme, nutylėtumėm, nutylėtume |
nutylėtumėte, nutylėtumėt |
nutylėtų | ||
imperative | — | nutylėk, nutylėki |
tenutyli, tenutylie |
nutylėkime, nutylėkim |
nutylėkite, nutylėkit |
tenutyli, tenutylie |
|