Future active participle of sufficiō.
suffectūrus (feminine suffectūra, neuter suffectūrum); first/second-declension participle
First/second-declension adjective.
singular | plural | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
nominative | suffectūrus | suffectūra | suffectūrum | suffectūrī | suffectūrae | suffectūra | |
genitive | suffectūrī | suffectūrae | suffectūrī | suffectūrōrum | suffectūrārum | suffectūrōrum | |
dative | suffectūrō | suffectūrae | suffectūrō | suffectūrīs | |||
accusative | suffectūrum | suffectūram | suffectūrum | suffectūrōs | suffectūrās | suffectūra | |
ablative | suffectūrō | suffectūrā | suffectūrō | suffectūrīs | |||
vocative | suffectūre | suffectūra | suffectūrum | suffectūrī | suffectūrae | suffectūra |