rima (9)
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | rima | rimat |
genetiivi | riman | rimojen (rimain) |
partitiivi | rimaa | rimoja |
akkusatiivi | rima; riman |
rimat |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | rimassa | rimoissa |
elatiivi | rimasta | rimoista |
illatiivi | rimaan | rimoihin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | rimalla | rimoilla |
ablatiivi | rimalta | rimoilta |
allatiivi | rimalle | rimoille |
muut sijamuodot | ||
essiivi | rimana | rimoina |
translatiivi | rimaksi | rimoiksi |
abessiivi | rimatta | rimoitta |
instruktiivi | – | rimoin |
komitatiivi | – | rimoine- + omistusliite |
vartalot | ||
vokaalivartalo | rima- | |
heikko vartalo | - | |
vahva vartalo | - | |
konsonantti- vartalo |
- |
hyppyrima, kolmiorima, pintarima, pisararima, rima-aita, rimakatto, rimakauhu, rimalauta, rimalevy, rimanalitus, rimanpudotus, rimanylitys, rimapino, ylärima
rima f. (monikko rimas)
rima f. (monikko rime)
rima
ríma f.
yksikkö | monikko | |
---|---|---|
nominatiivi | rima | rime |
genetiivi | rime | rima |
datiivi-lokatiivi | rimi | rimama |
akkusatiivi | rimu | rime |
vokatiivi | rimo | rime |
instrumentaali | rimom | rimama |
ríma f. (kyrillinen рима)
rima