разбо́йник (razbójnik) + -ий (-ij)
разбо́йничий • (razbójničij)
masculine | neuter | feminine | plural | ||
---|---|---|---|---|---|
nominative | разбо́йничий razbójničij |
разбо́йничье razbójničʹje |
разбо́йничья razbójničʹja |
разбо́йничьи razbójničʹi | |
genitive | разбо́йничьего razbójničʹjevo |
разбо́йничьей razbójničʹjej |
разбо́йничьих razbójničʹix | ||
dative | разбо́йничьему razbójničʹjemu |
разбо́йничьей razbójničʹjej |
разбо́йничьим razbójničʹim | ||
accusative | animate | разбо́йничьего razbójničʹjevo |
разбо́йничье razbójničʹje |
разбо́йничью razbójničʹju |
разбо́йничьих razbójničʹix |
inanimate | разбо́йничий razbójničij |
разбо́йничьи razbójničʹi | |||
instrumental | разбо́йничьим razbójničʹim |
разбо́йничьей, разбо́йничьею razbójničʹjej, razbójničʹjeju |
разбо́йничьими razbójničʹimi | ||
prepositional | разбо́йничьем razbójničʹjem |
разбо́йничьей razbójničʹjej |
разбо́йничьих razbójničʹix |