Onomatopoeic, from Proto-Dravidian *kākkay. Doublet of காக்காய் (kākkāy).
காக்கை • (kākkai)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | காக்கை kākkai |
காக்கைகள் kākkaikaḷ |
vocative | காக்கையே kākkaiyē |
காக்கைகளே kākkaikaḷē |
accusative | காக்கையை kākkaiyai |
காக்கைகளை kākkaikaḷai |
dative | காக்கைக்கு kākkaikku |
காக்கைகளுக்கு kākkaikaḷukku |
benefactive | காக்கைக்காக kākkaikkāka |
காக்கைகளுக்காக kākkaikaḷukkāka |
genitive 1 | காக்கையுடைய kākkaiyuṭaiya |
காக்கைகளுடைய kākkaikaḷuṭaiya |
genitive 2 | காக்கையின் kākkaiyiṉ |
காக்கைகளின் kākkaikaḷiṉ |
locative 1 | காக்கையில் kākkaiyil |
காக்கைகளில் kākkaikaḷil |
locative 2 | காக்கையிடம் kākkaiyiṭam |
காக்கைகளிடம் kākkaikaḷiṭam |
sociative 1 | காக்கையோடு kākkaiyōṭu |
காக்கைகளோடு kākkaikaḷōṭu |
sociative 2 | காக்கையுடன் kākkaiyuṭaṉ |
காக்கைகளுடன் kākkaikaḷuṭaṉ |
instrumental | காக்கையால் kākkaiyāl |
காக்கைகளால் kākkaikaḷāl |
ablative | காக்கையிலிருந்து kākkaiyiliruntu |
காக்கைகளிலிருந்து kākkaikaḷiliruntu |