pinu m (plural pinos)
Borrowed from Latin pīnus or from one of its Romance descendants.
Audio | (file) |
pinu inan
indefinite | singular | plural | |
---|---|---|---|
absolutive | pinu | pinua | pinuak |
ergative | pinuk | pinuak | pinuek |
dative | pinuri | pinuari | pinuei |
genitive | pinuren | pinuaren | pinuen |
comitative | pinurekin | pinuarekin | pinuekin |
causative | pinurengatik | pinuarengatik | pinuengatik |
benefactive | pinurentzat | pinuarentzat | pinuentzat |
instrumental | pinuz | pinuaz | pinuez |
inessive | pinutan | pinuan | pinuetan |
locative | pinutako | pinuko | pinuetako |
allative | pinutara | pinura | pinuetara |
terminative | pinutaraino | pinuraino | pinuetaraino |
directive | pinutarantz | pinurantz | pinuetarantz |
destinative | pinutarako | pinurako | pinuetarako |
ablative | pinutatik | pinutik | pinuetatik |
partitive | pinurik | — | — |
prolative | pinutzat | — | — |
pinu m (plural pini)
pīnū
pinù
pinu (Raguileo spelling)