From įvykti.
į́vykis m (plural į́vykiai) stress pattern 1
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | į́vykis | į́vykiai |
genitive (kilmininkas) | į́vykio | į́vykių |
dative (naudininkas) | į́vykiui | į́vykiams |
accusative (galininkas) | į́vykį | į́vykius |
instrumental (įnagininkas) | į́vykiu | į́vykiais |
locative (vietininkas) | į́vykyje | į́vykiuose |
vocative (šauksmininkas) | į́vyki | į́vykiai |