From šaũksmas (“scream, cry”) + -ininkas (a calque of Latin vocātīvus), the former component from šaũkti (“to shout”).[1]
šauksminiñkas m (plural šauksminiñkai) stress pattern 2
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | šauksminiñkas | šauksminiñkai |
genitive (kilmininkas) | šauksminiñko | šauksminiñkų |
dative (naudininkas) | šauksminiñkui | šauksminiñkams |
accusative (galininkas) | šauksminiñką | šauksmininkùs |
instrumental (įnagininkas) | šauksmininkù | šauksminiñkais |
locative (vietininkas) | šauksmininkè | šauksminiñkuose |
vocative (šauksmininkas) | šauksminiñke | šauksminiñkai |