Borrowed from Russian локус (lokus), from English locus, from Latin locus (“a specific location”).
локус • (lokus)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | локус (lokus) | локустар (lokustar) |
genitive | локустың (lokustyñ) | локустардың (lokustardyñ) |
dative | локусқа (lokusqa) | локустарға (lokustarğa) |
accusative | локусты (lokusty) | локустарды (lokustardy) |
locative | локуста (lokusta) | локустарда (lokustarda) |
ablative | локустан (lokustan) | локустардан (lokustardan) |
instrumental | локуспен (lokuspen) | локустармен (lokustarmen) |