From மொழி (moḻi, “language, word”) + -இயல் (-iyal, “-ology”).
மொழியியல் • (moḻiyiyal)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | மொழியியல் moḻiyiyal |
- |
vocative | மொழியியலே moḻiyiyalē |
- |
accusative | மொழியியலை moḻiyiyalai |
- |
dative | மொழியியலுக்கு moḻiyiyalukku |
- |
benefactive | மொழியியலுக்காக moḻiyiyalukkāka |
- |
genitive 1 | மொழியியலுடைய moḻiyiyaluṭaiya |
- |
genitive 2 | மொழியியலின் moḻiyiyaliṉ |
- |
locative 1 | மொழியியலில் moḻiyiyalil |
- |
locative 2 | மொழியியலிடம் moḻiyiyaliṭam |
- |
sociative 1 | மொழியியலோடு moḻiyiyalōṭu |
- |
sociative 2 | மொழியியலுடன் moḻiyiyaluṭaṉ |
- |
instrumental | மொழியியலால் moḻiyiyalāl |
- |
ablative | மொழியியலிலிருந்து moḻiyiyaliliruntu |
- |