From Latin mentem, accusative singular of mēns, from Proto-Indo-European *méntis. Compare Romanian minte.
minti f (plural mintsã or mints, definite articulation mintea or mintia)
Inherited from Proto-Muskogean *ominti.
minti
mintī̀ f (plural mintōcī, possessed form mintìn)
mintī̀ f (possessed form mintìn)
minti m pl
From Proto-Balto-Slavic *mínˀtei (“to rumple”). Cognate with Latvian mīt and Russian мять (mjatʹ, “to crumple; to knead”).
mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė)
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
minu | mini | mina | miname, minam |
minate, minat |
mina | |
past (būtasis kartinis laikas) |
myniau | mynei | mynė | mynėme, mynėm |
mynėte, mynėt |
mynė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temina | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temina |
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | minąs, minantis | minamas | |
past | mynęs | mintas | |
past frequentative | mindavęs | — | |
future | minsiąs, minsiantis | minsimas | |
participle of necessity | — | mintinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | mindamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | minant | |
past | mynus | ||
past frequentative | mindavus | ||
future | minsiant | ||
manner of action (būdinys) | minte, mintinai |
mintì m (past passive)
From Proto-Indo-European *men- (“to think, mind”). Cognate with Latvian mît (“to guess, solve”); see also minė́ti (“to mention”).
miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė)
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
menu | meni | mena | mename, menam |
menate, menat |
mena | |
past (būtasis kartinis laikas) |
miniau | minei | minė | minėme, minėm |
minėte, minėt |
minė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temena | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temena |
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | menąs, menantis | menamas | |
past | minęs | mintas | |
past frequentative | mindavęs | — | |
future | minsiąs, minsiantis | minsimas | |
participle of necessity | — | mintinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | mindamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | menant | |
past | minus | ||
past frequentative | mindavus | ||
future | minsiant | ||
manner of action (būdinys) | minte, mintinai |
mintì m (past passive)