From valdyti + -ininkas. Likely calque of Russian чино́вник (činóvnik).
valdiniñkas m (plural valdiniñkai, feminine valdiniñkė) stress pattern 2
Prior to 1999, the official term for civil servants was valdininkas, but now valstybės tarnautojas is used. In unofficial contexts, either may be used.[1]
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | valdiniñkas | valdiniñkai |
genitive (kilmininkas) | valdiniñko | valdiniñkų |
dative (naudininkas) | valdiniñkui | valdiniñkams |
accusative (galininkas) | valdiniñką | valdininkùs |
instrumental (įnagininkas) | valdininkù | valdiniñkais |
locative (vietininkas) | valdininkè | valdiniñkuose |
vocative (šauksmininkas) | valdiniñke | valdiniñkai |