Borrowed from Russian и́мпульс (ímpulʹs), from Latin impulsus.
импульс • (impuls)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | импульс (impuls) | импульстер (impulster) |
genitive | импульстің (impulstıñ) | импульстердің (impulsterdıñ) |
dative | импульске (impulske) | импульстерге (impulsterge) |
accusative | импульсті (impulstı) | импульстерді (impulsterdı) |
locative | импульсте (impulste) | импульстерде (impulsterde) |
ablative | импульстен (impulsten) | импульстерден (impulsterden) |
instrumental | импульспен (impulspen) | импульстермен (impulstermen) |
и́мпульс • (ímpulʹs) m inan (genitive и́мпульса, nominative plural и́мпульсы, genitive plural и́мпульсов, relational adjective и́мпульсный)
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | и́мпульс ímpulʹs |
и́мпульсы ímpulʹsy |
genitive | и́мпульса ímpulʹsa |
и́мпульсов ímpulʹsov |
dative | и́мпульсу ímpulʹsu |
и́мпульсам ímpulʹsam |
accusative | и́мпульс ímpulʹs |
и́мпульсы ímpulʹsy |
instrumental | и́мпульсом ímpulʹsom |
и́мпульсами ímpulʹsami |
prepositional | и́мпульсе ímpulʹse |
и́мпульсах ímpulʹsax |