нару́шить (narúšitʹ) + -а́ть (-átʹ)
наруша́ть • (narušátʹ) impf (perfective нару́шить)
imperfective aspect | ||
---|---|---|
infinitive | наруша́ть narušátʹ | |
participles | present tense | past tense |
active | наруша́ющий narušájuščij |
наруша́вший narušávšij |
passive | наруша́емый narušájemyj |
— |
adverbial | наруша́я narušája |
наруша́в narušáv, наруша́вши narušávši |
present tense | future tense | |
1st singular (я) | наруша́ю narušáju |
бу́ду наруша́ть búdu narušátʹ |
2nd singular (ты) | наруша́ешь narušáješʹ |
бу́дешь наруша́ть búdešʹ narušátʹ |
3rd singular (он/она́/оно́) | наруша́ет narušájet |
бу́дет наруша́ть búdet narušátʹ |
1st plural (мы) | наруша́ем narušájem |
бу́дем наруша́ть búdem narušátʹ |
2nd plural (вы) | наруша́ете narušájete |
бу́дете наруша́ть búdete narušátʹ |
3rd plural (они́) | наруша́ют narušájut |
бу́дут наруша́ть búdut narušátʹ |
imperative | singular | plural |
наруша́й narušáj |
наруша́йте narušájte | |
past tense | singular | plural (мы/вы/они́) |
masculine (я/ты/он) | наруша́л narušál |
наруша́ли narušáli |
feminine (я/ты/она́) | наруша́ла narušála | |
neuter (оно́) | наруша́ло narušálo |