statyti

Lithuanian

From Proto-Indo-European *steh₂- (“to stand”). Cognate with Latvian statît (“to place”), Old Prussian preistattinnimai; also related to Ancient Greek στατός (statós, “standing”), Latin status.

statýti (third-person present tense stãto, third-person past tense stãtė)

(transitive) to erect, place upright
statyti stulpą ― to erect a pole
(transitive) to put, place, position
statyti žvakę ant stalo ― to place a candle on a table
(transitive) to construct, build
statyti namą ― to build a house

Conjugation of *statyti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	stataũ	statai̇̃	stãto	stãtome, stãtom	stãtote, stãtot	stãto
	past būtasis kartinis laikas	stačiaũ	statei̇̃	stãtė	stãtėme, stãtėm	stãtėte, stãtėt	stãtė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	statýdavau	statýdavai	statýdavo	statýdavome, statýdavom	statýdavote, statýdavot	statýdavo
	future būsimasis laikas	statýsiu	statýsi	statỹs	statýsime, statýsim	statýsite, statýsit	statỹs
subjunctive tariamoji nuosaka		statýčiau	statýtum, statýtumei	statýtų	statýtumėme, statýtumėm, statýtume	statýtumėte, statýtumėt	statýtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	statýk, statýki	testãto, testãtai	statýkime, statýkim	statýkite, statýkit	testãto, testãtai

Participles of statyti

prefixed forms of statyti

^ Smoczyński, Wojciech (2007) “statýti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎ (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 598